GameOn 2017 įspūdžiai (ir kur rasti skaniausius Kijevo kotletus Lietuvoje)

Su šia gurmaniška nata papasakosiu savo įspūdžius iš didžiausios Baltijos šalyse žaidimų parodos.
Išsiritinau iš lovos septintą ryto su mintimi, kad dalyvausiu renginyje nuo pat pradžių – juk ryte vyko League of Legends turnyras, kitas gėris, o ir eilės iš ryto mažesnės. Tiesa, mes su media akreditacijomis tos kilometrinės eilės stovėti ir taip neturim, bet pradžioje pakankamai streso įvaro tos akreditacijos atsiėmimas, radimas kur tai padaryti ir šiaip… laikėm sukryžiuotus pirštus, kad nebūtume pamiršti įrašyti į slaptuosius žurnalistų sąrašiukus (visko yra buvę).

Žodžiu, taip jau gavosi, kad kol manoji antra pusė, Gintarė, išsibudino ir pasidažė (oh well) tai į parodą atslinkom tik apie 11h. Nieko tokio, galvojom, jog dvi dienos žaidimų kultūros ir taip bus per akis. Taigi, atstovėję nedidelę eilutę prie akreditacijų patekome į renginį, yay!

O čia eilė paprastiems mirtingiesiems. Atrodo siaubingai, bet iš tiesų viskas judėjo gana greitai. Paskutinis stovintis šioje eilėje pateko į renginį maždaug per valandą:

Pirmas planas buvo nueiti pamatyti cosplay konkursą, bet alkani skrandžiai liepė traukti link valgyklos. Dar iš pernai prisiminiau, jog kotletukai ir karbonadukai Litexpo maitinimo įstaigoj yra aukšto lygio ir drąsiai galėtų varžytis su Michelin žvaigždutėm apdovanotais restoranais. Nejuokauju.

Taigi, užsisakiau standartinį Kijevo kotletą, prapjoviau ir įsidėjau gabaliuką į burną. Galbūt todėl, kad buvau siaubingai alkanas, bet atrodė, jog burnoje sprogo atominė skonio bomba. Vištiena buvo sultinga, šviežia, sviestukas pabarstytas pipiriukais ir kitais prieskoniais… viskas susipynė tobuloje skonio harmonijoje ir jau tada žinojau, kad šis kotletukas yra geriausia kas man nutiks šiandien GameOn’e. Klydau, bet apie tai vėliau.

Žodžiu, maximiniai Kijevo kotletai (taip pat ir kitų prekybcentrių šūdini pusgaminiai), palyginti su Litexpo šedevrais, yra lyg Šiaurės Korėja prieš Šveicariją, lyg bulvė prieš iPhone, lyg myžalas prieš alų. Tai nesulyginami dalykai, kuriuos jau palyginau. Žodžiu, tris kart valio Litexpo virėjui, lenkiu galvą!

Pavalgę nulėkėm pasidėti daiktų į žurnalistų zoną ir pradėjom kelionę po parodą. Pirmiausia nusprendėm patraukti į „Playerunknown’s Battlegrounds“ turnyrą, kuris vyko naujai atidarytame pastate. Atėję supratom, kad pataikėm visai ne į PUBG, o ant „League of Legends“ turnyro finalo. Aš tikrai apsidžiaugiau, švieslentėje mačiau rezultatą 1:1, todėl tikėjaus labai įtemptos ir galingos kovos. Tarptautinė „Team Singularity“ prieš lietuvius „Gameplay DNA“! Skamba puikiai! Kovai prasidėjus pirmą kraują paleido mūsiškiai, todėl viskas nuteikė labai optimistiškai. Deja, po to viskas pradėjo ristis žemyn: paskutinis rezultatas kurį atsimenu, buvo 3-16 „Team Singularity“ naudai. Taigi, prakišom, o svečiai pergalingai virš galvų iškėlė trofėjų.

Nors ir pralaimėjom, turiu pripažinti, kad sausakimšoje salėje atmosfera buvo nuostabi – žiūrovai palaikė ne vien lietuvius, bet ir svečius, o mums beliko džiaugtis patekus į šį fantastišką renginį.

Tada sulaukėm PUBG turnyro, kuriame pasirodė ir Mantas Katleris nešinas AK-47 kopija. Šaunuolis, visada prajuokina. Žodžiu, sirgom už jį, bet komikas galą gavo maždaug per žaidimo vidurį, todėl tiesiog smalsiai žiūrėjom kas laimės. Gal kiek užvemsiu, bet nebuvo labai įdomu. Visas PUBG žavesys yra žiūrėti iš žaidėjo akių (manau esat žiūrėję kaip žaidžia streameriai per Twitch.tv? Pvz Sacriel, P4wnyhof ir kiti?), o šitą šou mums praktiškai visą transliavo iš viršaus, pražiopsojo daugybę „kill’ų“ ir nebuvo net menkiausios progos įsijausti į tai kas vyksta. Žaidimui įpusėjus trečdalis salės žiūrovų tiesiog ištirpo. Būtų buvę labai smagu jei nors vienas ekranas (o jų ten buvo trys) būtų transliavęs vaizdą iš žaidėjo akių. Kad ir to paties Katlerio. Pastarajam gavus galą būtų galima transliuoti vaizdą iš kito žaidėjo, pavyzdžiui iš to kuris Katlerį nušovė. Taip tikrai būtų buvę daug įdomiau ir tikiuosi, kad šis patarimas nenueis vėjais 🙂

Taigi, po PUBG pasimalėm po parodos sales, pasidžiaugėm tikrai draugiška ir miela bendra parodos atmosfera ir patraukėm į žurnalistų zoną žaisti naujo „1C“ žaidimo „Ancestors“. Anot GameOn organizatorių „1C“ suteikė mums unikalią galimybę išbandyti šį strateginį žaidimą: mūsų laukė Pre Alpha versija. Taigi, Gintarė ėmėsi veiksmo, o aš šalia žiūrėjau kas dedasi.

Trumpai tariant tai RTS žaidimas, kuriame vadovauji viduramžių karių grupėms. Iš pirmo žvilgsnio niekuo labai neįpatingas, gana tradicinis RTS, išskyrus vieną sąvybę – visas kovas gali pritraukti ir žiūrėti iš arti, o puiki grafika džiugina akį. Kol kas projektas toli gražu nebaigtas, tai labai kritikuoti taip pat nėra ką, geriau pažiūrėkite pristatomąjį filmuką patys:

Pažaidę patraukėm link koncertų salės, kurioje laukė vien fanų bilietus pirkusiems žmonėms skirtas simfoninio orkestro koncertas. Mus, kaip media atstovus, uolūs savanoriai grūdo į kažkur į galą, maždaug „žmonės kurie pinigus mokėjo tegu sėdi pirmose eilėse, o jūs jau ir taip džiaukitės, kad patekot“. Na, iš tiesų džiaugėmės, kad patekom (ačiū, Mangirdai), bet jei būtume žinoję, kad grūs į galą, tai be vargo tuos upgradintus bilietus būtume nusipirkę, nesam juk ant tiek varguoliai, po galais. Žodžiu, žurnalistai, žinokit yra kaip žebenkštys, ne tik kandūs, bet ir landūs, todėl mikliai susižvalgę užkišom savo media korteles po drabužiais ir ramiu veidu nužingsniavom atsisėsti šalia fanų (sorry, Mangirdai).

Taigi, diversija pravertė, nes šį puikų koncertą pamatėm iš gerokai arčiau negu būtų reikėję 🙂 O rezultate ir pati salė nebuvo sausakimšai užpildyta, tai niekas kaip ir nenukentėjo.
Iš tiesų tokio renginio galėtum tikėtis ne Lietuvoje, o kur nors E3, Gamescom ar Blizzcon parodose. Aukščiausias lygis, tobula. Į GameOn vertėjo eiti vien dėl šio koncerto ir pastarasis pagaliau nurungė tuos fantastiškus Kijevo kotletus – koncertas buvo nuostabus. Mano filmuotą ištrauką galite pasižiūrėti patys:

Taigi, po koncerto, kuris gal kiek ir užsitęsė (vaikučiai kartais pašokdavo iš savo vietų ir kaip akis išdegę lėkdavo pro duris. Čia, matyt, kai tėčiui pasakai, jog grįši šeštą, o tavo laikrodis rodo pusę dešimt. Ir tu ne namie – tu koncerte. Ir matai tuos 7 praleistus skambučius. Ir išvis… kaip namo pareiti taip vėlai?!) labai drąsiai prižingsniavau prie Journey garso takelio kompozitoriaus Austin Wintory, kuris mano manymu buvo didžiausia GameOn kviestinė žvaigždė, ir paprašiau autografo. Pastarasis labai draugiškai mus pakalbino ir ne tik suraitė autografą, bet ir nupaišė mažytę sceną iš Journey. Štai:

Žodžiu, tikrai bus ką įsirėminti 🙂

Antroji GameOn diena mums prasidėjo nuo cosplay parado, kuriame visus tikrai prajuokino Džiną Vėžlį įkūnyjęs vyrukas.

Be jo buvo ir kitų šaunių cosplayerių, bet bėda ta, jog dauguma šauniai atrodančių (pvz Garrus Vakarian iš Mass Effect) jau matyti ne tik praeitą GameOn’ą, bet ir užpraeitą.

Todėl drąsiai savo balsą atidaviau už Master Roshi (Džiną Vėžlį). Nežinau kas laimėjo, apdovanojimų ceremoniją sugebėjom pražiopsoti, kai išsiaiškinsiu čia vietoj šito sakinio atsiras laimėtojas ir jo nuotrauka 🙂

Po cosplay parado labai laukėm jau minėto kompozitoriaus Austin Wintory bei cosplayerės Angela Bermúdez audiovizualinio pasirodymo. Pastarasis tikrai buvo puikus ir skirtas kiek vyresnei GameOn publikai. Kol laukėm, prie mūsų priėjo du gal 9-10 metų berniukai.
– Kas čia bus?
– Ee… – nežinojau nuo ko pradėti aš, – na, čia gros kompozitorius Austin Wintory, tas kur sukūrė Journey garso takelį.
– Aha…
– Ir dar pieš čia cosplayerė labai garsi paveikslą.
– Aha… žiūrėk, – čiupo draugui už peties pipiras ir parodė į gretimais buvusį stendą, – Overwatch!
Na, tiek juos ir tematėm.

Mano pafilmuotas Austin Wintory ir Angela Bermúdez pasirodymas čia:

Tai vat, o viską vainikavo Counter-Strike turnyras, kuriame mes nebuvom, nes prispaudė darbai, vargai ir alkis (o taip, mes nuėjom į tą valgyklą dar kartą ir vėl papietavom fantastiškai).

Žodžiu, apibūdinsiu kas buvo blogai ir kas gerai. Patikėkit, neminėsiu eilių kaip blogybės. Eilės būna prie gerų dalykų, nereikia jomis skųstis. Kur jūs matėt eilę prie šūdo? Aš asmeniškai nemačiau (nebent ŠMC kur), todėl jei reikia palaukti – nepulkit verkšlenti ir tiesiog palaukit, nes nuo verkšlenimo niekas nepasikeis, o geras dalykas vistiek jūsų lauks to laukimo pabaigoje. Peace.

Blogybės:

Garsas per turnyrus.
Per League of Legends turnyrą sėdėjom pačiam priekyje, bet girdėjom gal 20% to ką sakė komentatoriai. Per PUBG negirdėjom išvis nieko. Garsas buvo arba per tylus, arba taip sureguliuotas, kad mums neteko jo išgirsti.

Ekrano ryškumas per turnyrus.
Vaizdas tikrai labai neryškus, o aplinkinės lempos (tos kur žybsi, sukasi ir kuria atmosferą in general) dar labiau viską užgožia. Patarčiau vykstant kovoms jas išjungti. Pvz per Blizzcon vykstant Starcraft kovoms, tikrai niekas į akis nežlibina. Ir būtų gerai galingesnis (gerokai galingesnis) projektorius. (Tobulas buvo ten kur chebrytė žaidė Heroes of the Storm. Žinoma, ekrano plotas mažesnis, bet mintis manau aiški)

Garsų maišalynė.
Vykstant Austin Wintory muzikiniam pasirodymui geriau girdėjosi iš gretimo paviliono sklindantis „She’s crazy like a fool, daddy, daddy cool“ nei kompozitoriaus muzika. Patarimas būtų toks: vykstant tokiems performansams patylinti aplinkinių paviljonų skleidžiamą garsą.


Turnyrų trūkumas.

Kur Dota 2? Kur Starcraft 2? Žinau, kad visiems neįtiksi, bet dota ir starcraftas tikrai nusipelnė būti turnyrų dalimi. Nors iš kitos pusės – puiki idėja konkurentams. Kurių kol kas niekaip nesulaukiam. Labai keista, juk GameOn vyksta tik kartą per metus, o Lietuvoj tokie renginiai galėtų vykti bent jau 3 kartus ir susidomėjimo tikrai netrūktų.

Chebra, viskas, daugiau nieko blogo nepamatėm 🙂

Gerybės:

Valgykla.
O taip.

Fantastiška atmosfera.
Žmonės draugiški, paslaugūs, akivaizdžiai matosi, jog geimerių dauguma pasižymi aukštesniu nei vidutiniu IQ (galvos neguldau 😀 ). Net maži vaikai netyčia užkliuvę už manęs, o aš tikrai didelis dėdė, tai kliuvo dažnai, mandagiai atsiprašydavo.

Simfoninis koncertas.

Geriausias koncertas, kuriame buvau šiais metais. O gal ir praeitais. Labai norėčiau sulaukti tokio pat ir kitų metų GameOn. Iki šiol skamba gyvai atliekama Hearhtsone tiu tiuriuriuriu tiu tiuriuriuriu 🙂

Kaina.
11-13 eurų susitaupyti gali kiekvienas. Už tą tikrai ačiū organizatoriams, daugelis vaikų gali nueiti papramogauti vien dėl nedidelės kainos. Fano bilietai, žinoma, brangesni, bet juk turit taupymui visus metus 😉

Turnyrai
Pasijunti kaip užsienyje. Kaip tose vietose kurias rodo per Twitch.tv. Super!

Taigi, laukiam ateinančių metų, laukiam naujo GameOn, kuris bus dar geresnis! Šį vertinu 9/10, žodžiu, tikrai nenuvylė.

Ačiū, kad skaitėte, telydi jus žaidimai.

Rokas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s